Guoliai – yra mechaniniai įtaisai, kurie mažina ašies sukimosi trintį. Jie besisukančius velenus išlaiko reikiamoje padėtyje ir, priimdami veikiančias apkrovas, perduoda jas korpusui. Automobiliuose esantys riedėjimo guoliai nuo slydimo guolių skiriasi tuo, kad tarp dviejų žiedų yra riedėjimo kūnai, kurie, velenui sukantis, rieda žiedais. Tokia sandara slydimo trintį pakeičia riedėjimo trintimi, todėl riedėjimo guolių trinties koeficientas tampa 20-25 % mažesnis negu slydimo guolių. Tokie guoliai dirba naudodami mažiau energijos ir mažiau įšyla. Jų trinties momentas mažai priklauso nuo sukimosi dažnio. Riedėjimo guoliai yra tarptautiškai standartizuoti todėl juos nesunku keisti.
Nepaisant pranašumų, riedėjimo guoliai turi ir trūkumų. Jie gana jautrūs įvairiems smūgiams, kelia virpesius ir triukšmą. Riedėjimo guolių funkciškumas labai priklauso nuo žiedų tarpusavio persikreipimo laisvumo, bei ašinio įveržimo. Jie jautrūs dulkėms, todėl guolių mazgai turi būti kruopščiai sandarinami.
Pagrindinės dalys, kurias turi guoliai yra šios: išorinis ir vidinis žiedai su riedėjimo takeliais, riedėjimo kūnai ir separatorius.
Kai guoliai ima gesti, jie pradeda skleisti ūžimo ir švilpimo garsus. Jei gedimas priekiniuose automobilio ratuose, tai dažniausiai šis garsas atsiranda darant posūkius – pradžioje staigesnius, vėliau ir mažesnius, kol galų gale ūžimas pradeda girdėtis nuolat. Laikui bėgant toks neremontuojamas guolis pradeda klibėti ir rate atsiranda laisvumas, automobilis praranda stabilumą kelyje, pradeda nelygiai dėvėtis padanga ir kartu dėl virpesių, vibracijos ir nepaskaičiuotų apkrovų greičiau ima gesti ir kitos pakabos detalės.
Sugedusį, švilpimo garsą skleidžiantį guolį galima patikrinti labai paprastai: tereikia pakelti mašiną ir pajudinti ratą. Jei jis nestabilus – galimas guolių gedimas. Tik reikia būti atidiems, nes klibantis ratas gali įspėti ir apie kitus apkabos detalių pažeidimus, pvz., sailenblokų ar šarnyrų, vairo traukės ar antgalio gedimus.
Kiekviename automobilyje yra mažiausiai keturi rato guoliai. Jie gali būti skirtingi. Skiriasi jų matmenys, storis, skersmuo. Vieni presuojami, kiti kartu ir veržiami. Guoliai ratą įtvirtina ir suteikia galimybę lengvai suktis, tačiau tuo pačiu būti stabiliems. Jie tvirtai išlaiko ratą prie automobilio, neleisdami atsilaisvint, o kartu ir leidžia jam suktis su kaip įmanoma mažesniu pasipriešinimu, todėl automobilis puikiai rieda.
Rato guoliai yra presuojami ir tvirtinami apsauginiu žiedu. Pati detalė presuojama į vidų, jos išorinis žiedas tvirtinamas prie metalinės detalės, o į jo vidų presuojama dalis prie kurios prisukamas ratas ir pridedamas stabdžių diskas. Guolio vidus sukasi, o išorė stabiliai stovi įtvirtinta. Yra ir tokių guolių, kurie būna ne tik, presuojami ir fiksuojami žiedu, bet kartu ir suveržiami varžtais. Kiekvieno guolio viduje presuojama detalė ant kurios yra maunamas stabdžių diskas ir prisukamas ratas. Būtent jai ir tenka didelės apkrovos važiavimo ir sukimo metu. Vidinė guolio dalis juda dideliu greičiu, o išorinė lieka stabili.